Atsiprašome, tačiau Jūsų naršyklė negali atvaizduoti svetainės turinio.
Prašome atidaryti svetainė su kita naršykle, pvz. Mozilla Firefox (atsiųsti galima čia)

Apie žiemos sportą - karštoje Barselonoje

  • Slidinėjimo atstovai rinkosi Barselonoje.
    Slidinėjimo atstovai rinkosi Barselonoje.

  • R.Arlauskas.
    R.Arlauskas.

2014 m. Birželio 26 d. 20:45

„Tikiu, kad Lietuvos slidininkai, kalnų slidininkai ateityje didelėse tarptautinėse varžybose pasieks kur kas geresnių rezultatų nei dabar. Optimistiškai vertinu ir mūsų snieglenčių sporto atstovų perspektyvas“, – portalui sportas.info sakė Europos slidinėjimo federacijos (ESF) valdybos narys Remigijus Arlauskas.

Buvęs Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos vadonas šį mėnesį Barselonoje dalyvavo Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) kongrese, taip pat Tarptautinės snieglenčių federacijos (ISF) generalinės asamblėjos posėdyje. 
 
Prieš FIS kongresą vyko seminaras, kuriame R.Arlauskas skaitė pranešimą. Lietuvis daugiausia kalbėjo apie apie slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, snieglenčių sporto situaciją Lietuvoje. Seminare dalyvavo tų šalių atstovai, kuriose šios žiemos sporto šakos nėra populiarios: Mongolijos, Portugalijos, Armėnijos, Graikijos. Pranešimą taip pat skaitė Sočio olimpinių žaidynių organizacinio komiteto narys. 
 
Ką konkrečiai kalbėjote seminare?
Apie įvairius dalykus. Kalbėjau apie Ignalinos žiemos sporto centrą, Druskininkuose esančią „Snow areną“. Supažindinau renginio dalyvius su mūsų istorija. Akcentavau, kad ir šalyje, kur nėra kalnų, kur iškrinta mažai sniego, gali išaugti olimpiniai čempionai, tokie kaip slidininkė Vida Vencienė, biatlonininkas Algimantas Šalna. Kalbėjau apie Lietuvos sportininkų dalyvavimą Sočio olimpiadoje. 
 
Šiose olimpinėse žaidynėse mūsų šalies slidininkai Vytautas Strolia, Ingrida Ardišauskaitė, kalnų slidininkai Rokas Zaveckas, Ieva Januškevičiūtė pasirodė nesėkmingai. 
 
Šie sportininkai yra dar labai jauni, todėl sunku buvo tikėtis, kad jie pasieks gerų rezultatų. Manau, kad visi jie yra talentingi ir po keleto metų gali pakilti į aukštesnį lygį. 
 
Kaip tai padaryti? Juk šių sporto šakų atstovai iš biudžeto daug pinigų negauna. 
Reikia kurti programas ir prašyti daugiau lėšų. Pavyzdžiui, galbūt vertėtų kokį gabų mūsų slidininką išsiųsti treniruotis į užsienį. Tarkim, į Norvegiją, Švediją ar Suomiją.
 
Kitas dalykas – turbūt reikėtų susikoncentruoti į vieną rungtį. Jei kažkam geriau sekasi sprintas, tegul visą dėmesį sutelkia jam. Jei kažkuris slidininkas geriau šliuožia ilgose distancijose, tegul kryptingai dirba šioje srityje. Būtų naudinga pasikviesti patyrusį trenerį iš užsienio.
 
Mūsų slidininkams be galo sudėtinga konkuruoti su turtingų šalių sportininkais, ypač skandinavais. Norvegijoje, Švedijoje kone kiekvienas aukšto lygio sportininkas turi po 40-50 porų slidžių, slidžių tepėjų, daug kito aptarnaujančio personalo. Mums reikia turėti bent mediką, taip pat žmogų, kuris trasoje slidininkui paduotų atsigerti ar lazdą, jei ši sulūžta. Lietuvoje itin trūksta normalių slidinėjimo trasų, dėl to efektyviai  treniruotis sudėtinga. 

Tačiau jau judame gera kryptimi. Ignalinoje yra tarptautinius standartus atitinkančios trasos, gera sniego gaminimo įranga. Tiesa, ten dar ne viskas sutvarkyta. Slidinėjimas Lietuvoje taps populiaresnis, kai mūsų šalyje bus rengiamos rimtesnės tarptautinės varžybos. Tada gal atvažiuos ir latviai, estai. Jie, ko gero, tik Antano Smetonos laikais pas mus atvykdavo slidinėti. Trūksta ir geros vadybos. O štai į „Snow Areną“ užsieniečiai atvyksta. 

Tai kalnų slidininkams sąlygos treniruotis yra geresnės? 
Taip, Druskininkuose sąlygos yra geros. Džiugu, kad turime ne tik Roką Zavecką, bet ir Aivarą Tumą, Karolį Janulionį. Visi jie talentingi, turi nemažai potencialo. Problema ta, kad slalomo, slalome milžino rungtyse, kurios jie specializuojasi, konkurencija pasaulyje yra tiesiog milžiniška.
 
Gal reikėtų pabandyti jėgas kalnų slidžių krose?. Rokas Zaveckas, manau, tikrai galėtų startuoti šioje rungtyje. Vertėtų pamąstyti ir apie mišrią komandinę slalomo rungtį, kurioje dalyvauja po du vyrus ir dvi moteris. Ši rungtis ateityje turėtų būti įtraukta į olimpinių žaidynių programą. Apie galimybę bandyti jėgas greitajame nusileidime kalbėti turbūt neverta. Tam reikėtų daug lėšų. 
 
O kokios Lietuvos snieglenčių sporto atstovų perspektyvos?
Neblogą lygį gali pasiekti 18-metė Modesta Justė Morauskaitė, kuri yra ir lengvaatletė – 400 metrų distancijos bėgikė. Ji 2012 metų pasaulio jaunimo čempionate snieglenčių kroso varžybose užėmė 19-ąją vietą. Tokiose pirmenybėse Modesta dalyvavo jau tris kartus, be to, sykį varžėsi ir suagusiųjų pasaulio čempionate. 
 
Tikiu, kad ateityje Modesta gali patekti į olimpines žaidynes, bet tokiu atveju tikriausiai tektų mesti lengvąją atletiką. Talentingas ir M. J.Morauskaitės brolis Motiejus. Juos abu treniruoja tėtis Artūras Morauskas. Gerų perspektyvų turi Tadas Malinauskas. 
 
Norint jiems sparčiau tobulėti, reikėtų samdytis trenerį iš užsienio. Be to, Lietuvoje nėra gerų sąlygų treniruotis. Iš dalies tik Ignalinoje galima kelti meistriškumą. 
 
 
  




Komentarai: